Janumet - pakuotės lapelis

Indikacijos Kontraindikacijos Atsargumo priemonės Vartojant sąveiką Įspėjimai Dozavimas ir vartojimo metodas Perdozavimas Nepageidaujamas poveikis Tinkamumo laikas ir laikymas Kita informacija

Veikliosios medžiagos: sitagliptinas, metforminas (metformino hidrochloridas)

Janumet 50 mg / 850 mg plėvele dengtos tabletės

Galima įsigyti Janumet pakuotės lapelių dydžių:
  • Janumet 50 mg / 850 mg plėvele dengtos tabletės
  • Janumet 50 mg / 1000 mg plėvele dengtos tabletės

Kodėl vartojamas Janumet? Kam tai?

Janumet sudėtyje yra dviejų skirtingų vaistų, vadinamų sitagliptinu ir metforminu.

  • sitagliptinas priklauso vaistų grupei, vadinamai DPP-4 inhibitoriais (dipeptilpeptidazės 4 inhibitoriais)
  • metforminas priklauso vaistų, vadinamų biguanidais, klasei.

Jie kartu kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje suaugusiems pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, vadinamu 2 tipo cukriniu diabetu.Šis vaistas padeda padidinti po valgio gaminamo insulino kiekį ir sumažina organizmo gaminamo cukraus kiekį.

Kartu su dieta ir mankšta šis vaistas padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje.Šį vaistą galima vartoti atskirai arba su kai kuriais kitais vaistais nuo diabeto (insulinu, sulfonilkarbamido dariniais ar glitazonais).

Kas yra 2 tipo diabetas?

2 tipo cukrinis diabetas yra liga, kai organizmas negamina pakankamai insulino, o organizmo gaminamas insulinas neveikia taip gerai, kaip turėtų. Jūsų organizmas taip pat gali pagaminti per daug cukraus. Kai taip atsitinka, susidaro cukrus (gliukozė) Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies liga, inkstų liga, aklumas ir amputacija.

Kontraindikacijos Kada Janumet vartoti negalima

Janumet vartoti negalima:

  • jeigu yra alergija sitagliptinui, metforminui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
  • jeigu sergate diabetine ketoacidoze (diabeto komplikacija, pasireiškiančia greitu svorio kritimu, pykinimu ar vėmimu) arba sirgote diabetine koma;
  • jeigu sergate inkstų liga
  • jeigu sergate sunkia infekcija arba esate dehidratuotas
  • jeigu planuojate pasidaryti rentgeno nuotrauką, kurioje bus naudojamas kontrastinis preparatas. Turėsite nutraukti Janumet vartojimą rentgeno metu ir dar 2 ar daugiau dienų, kaip nurodė gydytojas, atsižvelgiant į tai, kaip Jūsų inkstai veikia
  • jeigu neseniai patyrėte širdies priepuolį arba turite sunkių kraujotakos sutrikimų, pvz., „šokas“ ar pasunkėjęs kvėpavimas
  • jeigu sergate kepenų liga
  • jei vartojate per daug alkoholio (ir kasdien, ir tik retkarčiais)
  • jeigu maitinate krūtimi

Nevartokite Janumet, jei turite kokių nors aukščiau išvardytų problemų, ir pasitarkite su gydytoju apie kitus diabeto gydymo metodus.

Jeigu abejojate, prieš pradėdami vartoti Janumet pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoja.

Atsargumo priemonės Vartojant prieš vartojant Janumet

Buvo pranešta apie Janumet gydomiems pacientams kasos uždegimo (pankreatito) atvejus (žr. 4 skyrių).

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Janumet:

  • jeigu sergate ar kada nors sirgote kasos liga (pvz., pankreatitu)
  • jeigu sergate arba sirgote tulžies akmenlige, priklausomybe nuo alkoholio arba labai padidėjusiu trigliceridų (tam tikros rūšies riebalų) kiekiu kraujyje. Šios sveikatos būklės gali padidinti riziką susirgti pankreatitu (žr. 4 skyrių)
  • jeigu sergate 1 tipo cukriniu diabetu, kuris kartais vadinamas nuo insulino priklausomu diabetu
  • jeigu sergate ketoacidoze (cukrinio diabeto komplikacija, pasireiškianti padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje, greitas svorio kritimas, pykinimas ar vėmimas);
  • jeigu Jums pasireiškė kuris nors iš šių simptomų: šalčio ar diskomforto pojūtis, stiprus pykinimas ar vėmimas, skrandžio skausmas, nereikalingas svorio metimas, raumenų mėšlungis, per dažnas kvėpavimas. Metfomino hidrochloridas, viena iš Janumet veikliųjų medžiagų, gali sukelti retą, bet rimtą šalutinį poveikį, vadinamą pieno rūgšties acidoze (pieno rūgšties kiekio padidėjimas kraujyje), kuris gali sukelti mirtį. Pieno rūgšties acidozė yra neatidėliotina medicinos pagalba, kurią reikia gydyti ligoninėje. Jei turite kokių nors pieno rūgšties acidozės simptomų, nutraukite Janumet vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją (žr. 4 skyrių).
  • jeigu kada nors buvo alerginė reakcija į sitagliptiną, metforminą ar Janumet (žr. 4 skyrių)
  • jeigu kartu su Janumet vartojate sulfonilkarbamido darinio ar insulino, vaistų nuo diabeto, nes gali labai sumažėti cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija). Gydytojas gali sumažinti sulfonilkarbamido ar insulino dozę
  • jeigu Jums turi būti atliekama operacija taikant bendrąją, stuburo ar epidurinę nejautrą. Jums gali tekti nutraukti Janumet vartojimą porą dienų prieš ir po operacijos.

Jei nesate tikri, ar kuris nors iš aukščiau išvardytų dalykų tinka jums, prieš pradėdami vartoti Janumet pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Gydymo Janumet metu gydytojas bent kartą per metus tikrins Jūsų inkstų funkciją ir dažniau, jei esate senyvo amžiaus arba jei Jūsų inkstų funkcija yra normali, arba yra rizika pablogėti.

Vaikai ir paaugliai

Vaikams ir paaugliams iki 18 metų šio vaisto vartoti negalima. Nežinoma, ar šio vaisto vartojimas vaikams ir paaugliams iki 18 metų yra saugus ir veiksmingas.

Sąveika Kokie vaistai ar maistas gali pakeisti Janumet poveikį

Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Šie vaistai yra ypač svarbūs:

  • vaistai (vartojami per burną, įkvėpus arba injekciniu būdu), vartojami uždegiminėms ligoms, tokioms kaip astma ir artritas, gydyti (kortikosteroidai)
  • specifiniai vaistai aukštam kraujospūdžiui gydyti (AKF inhibitoriai)
  • vaistai, didinantys šlapimo išsiskyrimą (diuretikai)
  • specifiniai vaistai bronchinei astmai gydyti (beta simpatomimetikai)
  • jodo turinčios kontrastinės medžiagos arba vaistai, kurių sudėtyje yra alkoholio
  • kai kurie vaistai, vartojami skrandžio problemoms gydyti, pvz., cimetidinas
  • digoksino (nereguliariam širdies plakimui ir kitoms širdies ligoms gydyti). Vartojant kartu su Janumet, gali reikėti patikrinti digoksino kiekį kraujyje.

Janumet su alkoholiu

Vartodami Janumet venkite alkoholio, nes alkoholis gali padidinti pieno rūgšties acidozės riziką (žr. 4 skyrių).

Įspėjimai Svarbu žinoti, kad:

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Nėštumo ar žindymo laikotarpiu šio vaisto vartoti negalima.

Žr. 2 skyrių „Janumet vartoti negalima“.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Šis vaistas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Tačiau buvo pranešta apie galvos svaigimą ir mieguistumą vartojant sitagliptiną, kurie gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

Šio vaisto vartojimas kartu su kitais vaistais, vadinamais sulfonilkarbamido dariniais, arba su insulinu gali sukelti hipoglikemiją, kuri gali turėti įtakos gebėjimui vairuoti, valdyti mechanizmus ar dirbti be apsauginių kliūčių.

Dozė, vartojimo būdas ir laikas Kaip vartoti Janumet: Dozavimas

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jei abejojate, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

  • Išgerkite tabletę:
    • du kartus per dieną per burną,
    • valgant, kad sumažėtų skrandžio sutrikimų tikimybė.
  • Gydytojui gali tekti padidinti dozę, kad būtų galima kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Gydymo šiuo vaistu metu turite laikytis gydytojo rekomenduojamos dietos ir užtikrinti, kad angliavandenių suvartojimas būtų tolygiai paskirstytas per dieną.

Tikėtina, kad šis vaistas nesukels nenormalaus cukraus kiekio kraujyje sumažėjimo (hipoglikemijos). Kai šis vaistas vartojamas kartu su sulfonilkarbamido preparatais ar insulinu, gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje ir gydytojas gali sumažinti sulfonilkarbamido ar insulino dozę.

Kartais gali tekti trumpam nutraukti vaisto vartojimą. Pasitarkite su gydytoju dėl nurodymų, jei:

  • turite būklę, kuri gali būti susijusi su dehidratacija (didelis kūno skysčių netekimas), pvz., stiprus vėmimas, viduriavimas ar karščiavimas, arba jei geriate daug mažiau skysčių nei įprastai
  • planuoja operuotis
  • turite atlikti kontrastinę medžiagą, kad atliktumėte rentgeno nuotrauką

Pamiršus pavartoti Janumet

Jei praleidote dozę, išgerkite ją, kai tik prisiminsite. Jei neprisimenate iki kitos dozės, praleiskite praleistą dozę ir toliau vartokite įprastą dozę.

Nevartokite dvigubos šio vaisto dozės.

Nustojus vartoti Janumet

Vartokite šį vaistą tiek laiko, kiek nurodė gydytojas, kad galėtumėte toliau stebėti cukraus kiekį kraujyje. Nenutraukite šio vaisto vartojimo, prieš tai nepasitarę su gydytoju. Nustojus vartoti Janumet, cukraus kiekis kraujyje gali vėl pakilti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Perdozavimas Ką daryti pavartojus per didelę Janumet dozę

Jei išgėrėte daugiau nei nurodyta šio vaisto dozė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kreipkitės į ligoninę, jei turite pieno rūgšties acidozės simptomų, tokių kaip šaltis ar pykinimas, stiprus pykinimas ar vėmimas, skrandžio skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas, raumenų mėšlungis ar per dažnas kvėpavimas.

Šalutinis poveikis Koks yra Janumet šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Nustokite vartoti Janumet ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bet kurį iš šių sunkių šalutinių poveikių:

  • Stiprus ir nuolatinis pilvo (skrandžio srities) skausmas, kuris gali išsiplėsti į nugarą su pykinimu ir vėmimu arba be jo, nes tai gali būti kasos uždegimo (pankreatito) požymiai.

Labai retai (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 žmonių) pacientų, vartojusių metforminą (vieną iš Janumet veikliųjų medžiagų), buvo sunki būklė, vadinama pieno rūgšties acidoze (pieno rūgšties perteklius kraujyje). Šis reiškinys dažniau pasireiškia žmonėms, kurių inkstai veikia netinkamai.

Nustokite vartoti šį vaistą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų:

  • pykinimas ar nuovargis, skrandžio skausmas (pilvo skausmas), raumenų mėšlungis, nepaaiškinamas svorio netekimas, greitas kvėpavimas ir šalčio ar diskomforto pojūtis.

Jei Jums pasireiškė sunki alerginė reakcija (dažnis nežinomas), įskaitant bėrimą, dilgėlinę, odos pūsles / odos lupimąsi ir veido, lūpų, liežuvio ir gerklės patinimą, dėl kurio gali pasunkėti kvėpavimas ar rijimas, nutraukite gydymą vartojant šį vaistą ir nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali paskirti vaistą alerginei reakcijai gydyti ir kitą vaistą nuo diabeto.

Kai kurie pacientai, pradėję vartoti sitagliptiną, vartoję metforminą, patyrė tokį šalutinį poveikį:

Dažni (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių): mažas cukraus kiekis kraujyje, pykinimas, vidurių pūtimas, vėmimas

Nedažnas (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių): skrandžio skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, mieguistumas.

Kai kuriems pacientams, pradėjusiems kartu vartoti sitagliptiną ir metforminą, pasireiškė viduriavimas, pykinimas, vidurių pūtimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas ar vėmimas (dažnas reiškinys).

Kai kuriems pacientams vartojant šį vaistą kartu su sulfonilkarbamidu, pvz., Glimepiridu, pasireiškė toks šalutinis poveikis:

Labai dažnas (gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių): mažas cukraus kiekis kraujyje

Dažni: vidurių užkietėjimas

Kai kuriems pacientams, vartojantiems šį vaistą kartu su pioglitazonu, pasireiškė toks šalutinis poveikis:

Dažni: rankų ar kojų patinimas

Kai kuriems pacientams, vartojantiems šį vaistą kartu su insulinu, pasireiškė toks šalutinis poveikis:

Labai dažni: mažas cukraus kiekis kraujyje

Nedažni: burnos džiūvimas, galvos skausmas

Klinikinių tyrimų metu kai kurie pacientai, vartoję vieną sitagliptiną (vieną iš Janumet sudėtyje esančių vaistų) arba vartoję Janumet ar sitagliptiną atskirai arba kartu su kitais vaistais nuo diabeto, patyrė tokį šalutinį poveikį:

Dažni: mažas cukraus kiekis kraujyje, galvos skausmas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sloga ar užgulta nosis ir gerklės skausmas, osteoartritas, rankų ar kojų skausmas

Nedažni: galvos svaigimas, vidurių užkietėjimas, niežėjimas

Dažnis nežinomas: inkstų sutrikimai (kartais reikalinga dializė), vėmimas, sąnarių skausmas, raumenų skausmas, nugaros skausmas, intersticinė plaučių liga

Kai kuriems pacientams, vartojantiems vien metforminą, pasireiškė toks šalutinis poveikis:

Labai dažni: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio skausmas ir apetito praradimas.

Šie simptomai gali pasireikšti pradėjus vartoti metforminą ir paprastai išnyksta:

Dažni: metalo skonis

Labai reti: sumažėjęs vitamino B12 kiekis, hepatitas (kepenų liga), dilgėlinė, odos paraudimas (bėrimas) ar niežėjimas.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema. suteikti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

Galiojimo laikas ir išlaikymas

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant lizdinės plokštelės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 ° C temperatūroje.

Nemeskite vaistų į kanalizaciją ar buitines atliekas. Paklauskite vaistininko, kaip išmesti nebenaudojamus vaistus. Tai padės apsaugoti aplinką.

Terminas "> Kita informacija

Janumet sudėtis

  • Veikliosios medžiagos yra sitagliptinas ir metforminas. Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje (tabletėje) yra sitagliptino fosfato monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino ir 850 mg metformino hidrochlorido.
  • Pagalbinės medžiagos yra: tabletės šerdyje: mikrokristalinė celiuliozė (E460), povidonas K 29/32 (E1201), natrio laurilsulfatas ir natrio stearilfumaratas. Be to, tabletės dangoje yra: polivinilo alkoholio, makrogolio 3350, talko (E553b), titano dioksido (E171), raudonojo geležies oksido (E172) ir juodojo geležies oksido (E172).

Janumet išvaizda ir kiekis pakuotėje

Kapsulės formos, rausvos plėvele dengtos tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „515“.

Nepermatomos lizdinės plokštelės (PVC / PE / PVDC ir aliuminio).

Pakuotėje yra 14, 28, 56, 60, 112, 168, 180, 196 plėvele dengtų tablečių, sudėtinėse pakuotėse yra 196 (2 pakuotės po 98) ir 168 (2 pakuotės po 84) plėvele dengtų tablečių.

50 x 1 plėvele dengtų tablečių pakuotės perforuotose vienadozėse lizdinėse plokštelėse.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Šaltinio pakuotės lapelis: AIFA (Italijos vaistų agentūra). Turinys paskelbtas 2016 m. Sausio mėn. Pateikta informacija gali būti neatnaujinta.
Norint pasiekti naujausią versiją, patartina apsilankyti AIFA (Italijos vaistų agentūra) svetainėje. Atsisakymas ir naudinga informacija.

Daugiau informacijos apie „Janumet“ rasite skirtuke „Charakteristikų santrauka“. 01.0 VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS - 02.0 KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS - 03.0 FARMACINĖ FORMA - 04.0 KLINIKINĖ INFORMACIJA - 04.1 Terapinės indikacijos - 04.2 Dozavimas ir vartojimo metodas - 04.3 Kontraindikacijos - 04.4 Specialūs įspėjimai ir kitos atsargumo priemonės 04.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis Ypatybės - 08.0 RINKODAROS TEISĖS NUMERIS - 09.0 PIRMOSIOS REGISTRACIJOS AR PATVIRTINIMO DATA - 10.0 TEKSTO PERŽIŪROS DATA

01.0 VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS -

JANUMET 50 MG / 850 MG TABLETĖS, Dengtos plėvele

02.0 KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS -

Kiekvienoje tabletėje yra sitagliptino fosfato monohidrato, atitinkančio 50 mg sitagliptino ir 850 mg metformino hidrochlorido.

Išsamų pagalbinių medžiagų sąrašą žr. 6.1 skyriuje.

03.0 FARMACINĖ FORMA -

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Kapsulės formos rožinė plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje įspausta „515“.

04.0 KLINIKINĖ INFORMACIJA -

04.1 Terapinės indikacijos

Suaugusiems pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu:

Janumet yra skirtas papildyti dietą ir mankštą, kad būtų pagerinta glikemijos kontrolė pacientams, kurių glikemija nėra tinkamai kontroliuojama vartojant didžiausią toleruojamą metformino dozę, arba tiems pacientams, kurie jau vartoja sitagliptino ir metformino derinį.

Janumet skiriamas kartu su sulfonilkarbamido dariniu (pvz., Trigubu kombinuotu gydymu) kaip dietos ir fizinio krūvio papildymas pacientams, kurių glikemija nėra tinkamai kontroliuojama pagal maksimalią toleruojamą metformino ir sulfonilkarbamido dozę.

Janumet skiriamas trigubai kombinuotam gydymui su peroksisomų proliferatoriaus suaktyvintu receptorių agonistu (PPARγ) (pvz., Tiazolidindionu) kaip priedas prie dietos ir fizinio krūvio pacientams, kurių glikemija nėra tinkamai kontroliuojama, vartojant didžiausią toleruojamą metformino ir PPARγ dozę. agonistas.

Janumet taip pat skiriamas kaip papildoma insulino terapija (pvz., Trigubas kombinuotas gydymas), be dietos ir fizinio krūvio, siekiant pagerinti pacientų glikemijos kontrolę, kai vien tik insulino ir metformino dozė neužtikrina tinkamos glikemijos kontrolės.

04.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Antihiperglikeminio gydymo Janumet dozė turi būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į dabartinę paciento gydymo schemą, veiksmingumą ir toleravimą, neviršijant didžiausios rekomenduojamos 100 mg sitagliptino paros dozės.

Suaugusieji, kurių inkstų funkcija normali (GFG ≥ 90 ml / min.)

Pacientai, kurių glikemija nėra tinkamai kontroliuojama vartojant didžiausią metformino monoterapijos dozę

Pacientams, kurių glikemijos kontrolė nėra vien metformino, įprasta pradinė dozė turi būti 50 mg sitagliptino du kartus per parą (bendra 100 mg paros dozė) ir nepakitęs metforminas.

Pacientai, pereinantys nuo kartu vartojamo sitagliptino ir metformino vartojimo režimo

Pacientams, kurie pereina nuo kartu vartojamo sitagliptino ir metformino vartojimo režimo, gydymą Janumet reikia pradėti, nepakeitus sitagliptino ir metformino dozės.

Pacientai, kuriems nėra tinkamos glikemijos kontrolės taikant dvigubą kombinuotą gydymą, vartojant didžiausią toleruojamą metformino ir sulfonilkarbamido dozę

Dozė turi būti 50 mg sitagliptino du kartus per parą (bendra 100 mg paros dozė) ir metformino dozė, panaši į jau išgertą. Kai Janumet vartojamas kartu su sulfonilkarbamidu, gali prireikti mažesnės sulfonilkarbamido dozės, kad sumažėtų hipoglikemijos rizika (žr. 4.4 skyrių).

Pacientai, kuriems nėra tinkamos glikemijos kontrolės taikant dvigubą kombinuotą terapiją su didžiausia toleruojama metformino ir PPARγ agonisto doze

Dozė turi būti 50 mg sitagliptino du kartus per parą (bendra 100 mg paros dozė) ir metformino dozė, panaši į jau išgertą.

Pacientai, kurie nepakankamai kontroliuoja glikemiją, kai vartojami du deriniai su insulinu ir didžiausia toleruojama metformino doze

Dozė turi būti 50 mg sitagliptino du kartus per parą (bendra 100 mg paros dozė) ir metformino dozė, panaši į jau išgertą. Kai Janumet vartojamas kartu su insulinu, gali prireikti mažesnės insulino dozės, kad sumažėtų hipoglikemijos rizika (žr. 4.4 skyrių).

Skirtingoms metformino dozėms Janumet tiekiamas 50 mg sitagliptino ir 850 mg metformino hidrochlorido arba 1000 mg metformino hidrochlorido.

Visi pacientai turėtų tęsti rekomenduojamą dietą, tinkamai paskirstydami angliavandenių vartojimą per dieną.

Specialios populiacijos

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis [GFR] ≥ 60 ml / min.), Dozės koreguoti nereikia. Prieš pradedant gydymą metformino turinčiais vaistiniais preparatais ir vėliau bent kartą per metus, GFR reikia įvertinti. Pacientams, kuriems yra didesnė tolesnio inkstų funkcijos sutrikimo progresavimo rizika, ir senyvo amžiaus žmonėms, inkstų funkcija turėtų būti vertinama dažniau, pvz., Kas 3–6 mėnesius. .

Pageidautina didžiausią metformino paros dozę padalyti į 2–3 paros dozes. Veiksnius, kurie gali padidinti pieno rūgšties acidozės riziką (žr. 4.4 skyrių), prieš pradedant svarstyti gydymą metforminu pacientams, sergantiems GFR, reikia peržiūrėti

Jei nėra pakankamo Janumet stiprumo, vietoj fiksuotos dozės derinio reikia naudoti atskirus komponentus.

GFR ml / min Metforminas Sitagliptinas 60-89 Didžiausia paros dozė yra 3000 mg. Pasunkėjus inkstų funkcijai, galima apsvarstyti dozės mažinimą. Didžiausia paros dozė yra 100 mg. 50-59 Didžiausia paros dozė yra 2 000 mg. Pradinė dozė neturi viršyti pusės didžiausios dozės. 45-49 Didžiausia paros dozė yra 50 mg. 30-44 Didžiausia paros dozė yra 1000 mg. Pradinė dozė neturi viršyti pusės didžiausios dozės. Metformino vartoti draudžiama. Didžiausia paros dozė yra 25 mg.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, Janumet vartoti negalima (žr. 5.2 skyrių).

Vyresnio amžiaus piliečiai

Kadangi metforminas ir sitagliptinas išsiskiria pro inkstus, su amžiumi Janumet reikia vartoti atsargiai. Norint išvengti pieno rūgšties acidozės, susijusios su metformino vartojimu, būtina stebėti inkstų funkciją, ypač senyviems žmonėms (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Vaikų populiacija

Janumet saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams nuo gimimo a

Vartojimo metodas

Janumet reikia vartoti du kartus per dieną valgio metu, kad sumažėtų nepageidaujamos virškinimo trakto reakcijos, susijusios su metformino vartojimu.

04.3 Kontraindikacijos -

Janumet draudžiama vartoti pacientams, sergantiems:

- padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius);

- bet kokios rūšies ūminė metabolinė acidozė (pvz., pieno rūgšties acidozė, diabetinė ketoacidozė);

- diabetinė precoma;

- sunkus inkstų nepakankamumas (GFR)

- ūminės būklės, galinčios pakeisti inkstų funkciją, pavyzdžiui:

- dehidratacija,

- sunki infekcija,

- šokas,

- joduotų kontrastinių medžiagų įvedimas į kraujagyslę (žr. 4.4 skyrių);

- ūminė ar lėtinė liga, galinti sukelti audinių hipoksiją, pavyzdžiui:

- širdies ar kvėpavimo nepakankamumas,

- neseniai įvykęs miokardo infarktas,

- šokas;

- kepenų funkcijos sutrikimas;

- ūminis apsinuodijimas alkoholiu, alkoholizmas;

- maitinimo laikas.

04.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrumas

Janumet negalima vartoti pacientams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, ir negalima gydyti diabetinės ketoacidozės.

Ūminis pankreatitas

DPP-4 inhibitorių vartojimas siejamas su ūminio pankreatito išsivystymo rizika. Pacientus reikia informuoti apie būdingą ūminio pankreatito simptomą: nuolatinį, stiprų pilvo skausmą. Nutraukus gydymą, pastebėtas pankreatito išnykimas. su palaikomuoju gydymu arba be jo), tačiau labai retais atvejais buvo pranešta apie nekrozinį ar hemoraginį pankreatitą ir (arba) mirtį. Jei įtariamas pankreatitas, gydymą Janumet ir kitais galimai įtartinais vaistiniais preparatais reikia nutraukti; jei patvirtinama ūminio pankreatito diagnozė, gydymo Janumet atnaujinti negalima. Pacientams, sergantiems pankreatitu, reikia būti atsargiems.

Pieno rūgšties acidozė

Pieno rūgšties acidozė, labai reta, bet sunki medžiagų apykaitos komplikacija, atsiranda dažniau dėl ūminio inkstų funkcijos pablogėjimo ar širdies ir kvėpavimo takų ligos ar sepsio.

Esant dehidratacijai (stiprus vėmimas, viduriavimas, karščiavimas ar sumažėjęs skysčių suvartojimas), metformino vartojimą reikia laikinai nutraukti ir pacientui patarti kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Gydant metforminu gydomus pacientus, reikia būti atsargiems pradedant gydyti vaistiniais preparatais, kurie gali labai pabloginti inkstų funkciją (pvz., Antihipertenziniais vaistais, diuretikais ir NVNU). Kiti pieno rūgšties acidozės rizikos veiksniai yra per didelis alkoholio vartojimas, kepenų funkcijos sutrikimas, blogai kontroliuojamas diabetas, ketozė , ilgas badavimas ir kitos sąlygos, susijusios su hipoksija, taip pat kartu vartojami vaistiniai preparatai, galintys sukelti pieno rūgšties acidozę (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Pacientus ir (arba) globėjus reikia informuoti apie pieno rūgšties acidozės riziką. Pieno rūgšties acidozei būdingas acidozinis dusulys, pilvo skausmas, raumenų mėšlungis, astenija ir hipotermija, po kurios atsiranda koma. Jei įtariami simptomai, pacientas turi nutraukti metformino vartojimą ir nedelsdamas kreiptis į gydytoją. Diagnostiniai laboratoriniai duomenys yra sumažėjęs kraujo pH (laktatas plazmoje (> 5 mmol / l) ir padidėjęs anijonų tarpas bei laktato / piruvato santykis).

Inkstų funkcija

GFR reikia įvertinti prieš pradedant gydymą ir vėliau reguliariai (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, sergantiems GFR, Janumet vartoti draudžiama

Hipoglikemija

Pacientams, gydomiems Janumet kartu su sulfonilkarbamidu ar insulinu, gali kilti hipoglikemijos rizika. Todėl gali reikėti sumažinti sulfonilkarbamido ar insulino dozę.

Padidėjusio jautrumo reakcijos

Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie sunkias padidėjusio jautrumo reakcijas pacientams, gydytiems sitagliptinu. Šios reakcijos apima anafilaksiją, angioneurozinę edemą, eksfoliacinius odos sutrikimus, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą. Šios reakcijos pasireiškia per kitus 3 mėnesius. Pradedant gydymą sitagliptinu. kai kuriais atvejais tai įvyko po pirmojo vartojimo. Jei įtariama padidėjusio jautrumo reakcija, gydymą Janumet reikia nutraukti, apsvarstyti kitas galimas šio reiškinio priežastis ir pradėti alternatyvų diabeto gydymą (žr. 4.8 skyrių).

Chirurginės intervencijos

Operacijos metu, atliekant bendrąją, stuburo ar epidurinę nejautrą, Janumet vartojimą reikia nutraukti. Gydymą galima atnaujinti ne anksčiau kaip praėjus 48 valandoms po operacijos arba atnaujinus burnos ertmės mitybą, jei inkstų funkcija buvo iš naujo įvertinta ir nustatyta, kad ji stabili.

Jodo turinčių kontrastinių medžiagų vartojimas

Intravaskulinis joduotų kontrastinių medžiagų vartojimas gali sukelti kontrasto sukeltą nefropatiją. Tai sukelia metformino kaupimąsi ir padidina pieno rūgšties acidozės riziką. Janumet vartojimą reikia nutraukti prieš vaizdavimo tyrimą arba jo metu ir jo negalima atnaujinti, kol nepraėjo mažiausiai 48 valandos nuo tyrimo. buvo iš naujo įvertintas ir nustatytas stabilus (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius).

Pacientų, anksčiau sirgusių 2 tipo cukriniu diabetu, klinikinės būklės pasikeitimas

Pacientui, sergančiam 2 tipo cukriniu diabetu, kuris anksčiau buvo gydomas Janumet, ir kuriam pasireiškė laboratoriniai sutrikimai ar klinikinė liga (ypač neaiški ir prastai apibrėžta liga), reikia nedelsiant ištirti, ar nėra ketoacidozės ar pieno rūgšties acidozės. Reikėtų įvertinti serumo elektrolitus ir ketonus, gliukozės kiekį kraujyje ir, jei nurodyta, kraujo pH, laktato, piruvato ir metformino kiekį kraujyje. Jei atsiranda bet kokia acidozė, gydymą reikia nedelsiant nutraukti ir imtis kitų tinkamų korekcinių priemonių.

04.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitos sąveikos formos

Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, daugkartinės sitagliptino (50 mg du kartus per parą) ir metformino (1000 mg du kartus per parą) dozės reikšmingai nekeitė sitagliptino ar metformino farmakokinetikos.

Farmakokinetinės sąveikos su Janumet tyrimų neatlikta; tačiau šie tyrimai buvo atlikti su atskiromis veikliosiomis medžiagomis - sitagliptinu ir metforminu.

Nerekomenduojama vartoti kartu

Alkoholis

Ūminis apsinuodijimas alkoholiu yra susijęs su padidėjusia pieno rūgšties acidozės rizika, ypač pasninko, netinkamos mitybos ar kepenų funkcijos sutrikimo atvejais.

Joduotos kontrastinės medžiagos

Janumet vartojimą reikia nutraukti prieš vizualizavimą arba jo metu ir jo negalima atnaujinti, kol nepraėjo mažiausiai 48 valandos nuo tyrimo, jei inkstų funkcija buvo iš naujo įvertinta ir nustatyta, kad ji stabili (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). .

Asociacijos, kurioms reikia atsargumo priemonių

Kai kurie vaistai gali neigiamai paveikti inkstų funkciją ir taip padidinti pieno rūgšties acidozės riziką, pvz. NVNU, įskaitant selektyvius ciklooksigenazės (COX) II inhibitorius, AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių antagonistus ir diuretikus, ypač kilpinius diuretikus. Kai šie vaistiniai preparatai vartojami kartu su metforminu, būtina atidžiai stebėti inkstų funkciją.

Katijoniniai vaistiniai preparatai, išsiskiriantys per inkstų kanalėlių sekreciją (pvz., Cimetidinas), gali sąveikauti su metforminu per konkurencinį mechanizmą su įprastomis inkstų kanalėlių pernešimo sistemomis. Tyrimas, kuriame dalyvavo septyni sveiki savanoriai, parodė, kad vartojant 400 mg du kartus per parą vartojamą cimetidiną, sisteminė metformino ekspozicija (AUC) padidėjo 50%, o Cmax - 81%. Todėl kartu vartojant katijoninius vaistinius preparatus, pašalintus per inkstų kanalėlių sekreciją, reikia atidžiai stebėti glikemijos kontrolę, koreguoti dozę laikantis rekomenduojamos dozės ir kai kuriuos gydymo diabetu pakeitimus.

Gliukokortikoidai (vartojami sistemiškai arba lokaliai), beta-2 agonistai ir diuretikai turi būdingą hiperglikeminį aktyvumą. Pacientą reikia informuoti ir dažniau tirti gliukozės kiekį kraujyje, ypač pradedant gydymą tokiais vaistiniais preparatais. Jei reikia, antihiperglikeminių vaistinių preparatų dozę reikia koreguoti gydymo su kitu vaistu metu ir nutraukus jo vartojimą.

AKF inhibitoriai gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei reikia, antihiperglikeminių vaistų dozę reikia koreguoti gydymo su kitu vaistu metu ir nutraukus jo vartojimą.

Kitų vaistinių preparatų poveikis sitagliptinui

Duomenys in vitro ir toliau aprašyti gydytojai rodo, kad kliniškai reikšmingos sąveikos su kitais kartu vartojamais vaistiniais preparatais rizika yra maža.

Švietimas in vitro nurodė, kad pagrindinis fermentas, atsakingas už ribotą sitagliptino metabolizmą, yra CYP3A4, dalyvaujant CYP2C8. Pacientų, kurių inkstų funkcija normali, metabolizmas, įskaitant CYP3A4 metabolizmą, vaidina nedaug įtakos sitagliptino klirensui. Sitagliptino pašalinimas esant sunkiam inkstų funkcijos sutrikimui ar galutinės stadijos inkstų ligai (ESRD). Dėl šios priežasties gali būti, kad stiprūs CYP3A4 inhibitoriai (pvz., Ketokonazolas, itrakonazolas, ritonaviras, klaritromicinas) gali pakeisti sitagliptino farmakokinetiką pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ar ESRL. Stiprių CYP3A4 inhibitorių poveikis inkstų funkcijos sutrikimui nebuvo nustatytas nė vieno klinikinio tyrimo metu.

Transporto studijos in vitro parodė, kad sitagliptinas yra p-glikoproteino ir organinių anijonų transporterio 3 (OAT3) substratas. Buvo slopinamas OAT3 sukeltas sitagliptino transportavimas in vitro probenecido, nors kliniškai reikšmingos sąveikos rizika laikoma ribota. Kartu vartojami OAT3 inhibitoriai nebuvo įvertinti in vivo.

Ciklosporinas: Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti ciklosporino, stipraus p-glikoproteino inhibitoriaus, poveikį sitagliptino farmakokinetikai. Kartu vartojant vieną 100 mg sitagliptino dozę ir vieną 600 mg ciklosporino dozę, padidėjo sitagliptino AUC ir Cmax atitinkamai maždaug 29% ir 68%. Šie sitagliptino farmakokinetikos pokyčiai nebuvo laikomi kliniškai reikšmingais. Sitagliptino inkstų klirensas reikšmingai nepasikeitė, todėl reikšmingos sąveikos su kitais

Sitagliptino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Digoksinas: Sitagliptinas turėjo ribotą poveikį digoksino koncentracijai plazmoje. Skiriant 0,25 mg digoksino kartu su 100 mg sitagliptino per parą 10 dienų, digoksino AUC padidėjo vidutiniškai 11%, o Cmax - vidutiniškai 18%. Nerekomenduojama koreguoti digoksino dozės. Tačiau kartu vartojant sitagliptiną ir digoksiną, reikia stebėti toksinį digoksino poveikį pacientams, kuriems yra digoksino toksiškumo rizika.

Duomenys in vitro rodo, kad sitagliptinas neslopina ir nesukelia CYP450 izofermentų. Klinikinių tyrimų metu sitagliptinas reikšmingai nekeitė metformino, gliburido, simvastatino, roziglitazono, varfarino ar geriamųjų kontraceptikų farmakokinetikos. in vivo mažas polinkis sukelti sąveiką su CYP3A4, CYP2C8, CYP2C9 substratais ir organiniu katijonų transporteriu (UŠT). Sitagliptinas gali būti silpnas p-glikoproteino inhibitorius in vivo.

04.6 Nėštumas ir žindymo laikotarpis -

Nėštumas

Nėra pakankamai duomenų apie sitagliptino vartojimą nėščioms moterims. Tyrimai su gyvūnais parodė toksinį poveikį reprodukcijai, vartojant dideles sitagliptino dozes (žr. 5.3 skyrių).

Turimi riboti duomenys rodo, kad metformino vartojimas nėščioms moterims nėra susijęs su padidėjusia įgimtų apsigimimų rizika.Tyrimai su gyvūnais su metforminu nerodo kenksmingo poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymo ar pogimdyminiam vystymuisi (taip pat žr. 5.3 skyrių).

Nėštumo metu Janumet vartoti negalima. Jei pacientė nori pastoti arba pastoja, gydymą reikia nutraukti ir kuo greičiau pradėti gydyti insulinu.

Maitinimo laikas

Tyrimai su žindančiais gyvūnais nebuvo atlikti su susijusiomis šio vaistinio preparato veikliosiomis medžiagomis. Tyrimai, atlikti su atskiromis veikliosiomis medžiagomis, parodė, kad sitagliptinas ir metforminas išsiskiria į žindančių žiurkių pieną. Metforminas išsiskiria į motinos pieną nedideliais kiekiais. Nežinoma, ar sitagliptinas išsiskiria į motinos pieną. Todėl Janumet negalima išskirti. žindymo laikotarpiu (žr. 4.3 skyrių).

Vaisingumas

Duomenys apie gyvūnus nerodo gydymo sitagliptinu poveikio vyrų ar moterų vaisingumui. Trūksta žmogaus duomenų.

04.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus -

Janumet gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Tačiau vairuojant ar valdant mechanizmus reikia atsižvelgti į tai, kad vartojant sitagliptiną buvo galvos svaigimas ir mieguistumas.

Be to, kai Janumet vartojamas kartu su sulfonilkarbamidu ar insulinu, pacientus reikia informuoti apie hipoglikemijos riziką.

04.8 Nepageidaujamas poveikis -

Saugos profilio santrauka

Klinikinių terapinių Janumet tablečių tyrimų neatlikta, nors įrodyta, kad Janumet yra lygiavertis kartu vartojamam sitagliptinui ir metforminui (žr. 5.2 skyrių). Buvo pranešta apie sunkias nepageidaujamas reakcijas, įskaitant pankreatitą ir padidėjusio jautrumo reakcijas. & EGRAVE; Buvo pranešta apie hipoglikemiją, susijusią su sulfonilkarbamido dariniais (13,8%) ir insulinu (10,9%).

Sitagliptinas ir metforminas

Nepageidaujamų reakcijų lentelė

Nepageidaujamos reakcijos išvardytos žemiau, naudojant MeDRA organų sistemų klases ir absoliutų dažnį (1 lentelė). Dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažni (≥ 1/100,

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis, nustatytas placebu kontroliuojamuose sitagliptino ir metformino klinikiniuose tyrimuose ir po vaistinio preparato patekimo į rinką

Nepageidaujama reakcija Nepageidaujamų reakcijų dažnis Imuninės sistemos sutrikimai padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksines reakcijas *, † Dažnis nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai hipoglikemija † dažnas Nervų sistemos sutrikimai mieguistumas Nedažni Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai intersticinė plaučių liga * Dažnis nežinomas Virškinimo trakto sutrikimai viduriavimas Nedažni pykinimas dažnas vidurių pūtimas dažnas vidurių užkietėjimas Nedažni viršutinės pilvo dalies skausmas Nedažni Jis atsitraukė dažnas ūminis pankreatitas *, †, ‡ Dažnis nežinomas mirtinas ir nemirtinas hemoraginis ir nekrozinis pankreatitas *, † Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai niežulys* Nedažni angioedema *, † Dažnis nežinomas bėrimas*, † Dažnis nežinomas dilgėlinė*, † Dažnis nežinomas odos vaskulitas *, † Dažnis nežinomas eksfoliaciniai odos sutrikimai, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą *, † Dažnis nežinomas pūslinis pemfigoidas * Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai artralgija * Dažnis nežinomas mialgija * Dažnis nežinomas galūnių skausmas * Dažnis nežinomas nugaros skausmas* Dažnis nežinomas artropatija * Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai sutrikusi inkstų funkcija * Dažnis nežinomas ūminis inkstų nepakankamumas * Dažnis nežinomas

* Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos stebint vaistą patekus į rinką.

† Žr. 4.4 skyrių.

‡ Žiūrėkite žemiau TECOS širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas.

Pasirinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Kai kurios nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos dažniau tiriant sitagliptino ir metformino vartojimą kartu su kitais vaistais nuo diabeto, nei tiriant vien tik sitagliptiną ir metforminą. Tai hipoglikemija (dažnas reiškinys, labai dažnas vartojant sulfonilkarbamido ar insulino), vidurių užkietėjimas ( dažnas kartu su sulfonilkarbamidu), periferinė edema (dažna vartojant pioglitazoną) ir galvos skausmas bei burnos džiūvimas (nedažni vartojant insuliną).

Sitagliptinas

Monoterapijos tyrimų metu, kai buvo vartojama tik 100 mg sitagliptino vieną kartą per parą, palyginti su placebu, pastebėtos nepageidaujamos reakcijos buvo galvos skausmas, hipoglikemija, vidurių užkietėjimas ir galvos svaigimas.

Tarp šių pacientų nepageidaujami reiškiniai, apie kuriuos pranešta, nepaisant priežastinio ryšio su vaistiniu preparatu, pasireiškę bent 5% atvejų, buvo viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir nazofaringitas. Be to, apie osteoartritą ir galūnių skausmą buvo pranešta nedažnai (> 0,5% didesnis tarp tų, kurie vartojo sitagliptiną nei kontrolinėje grupėje).

Metforminas

Virškinimo trakto simptomai labai dažnai pasireiškė atliekant klinikinius tyrimus ir metformino vartojimą po pateikimo į rinką. Virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito praradimas, atsiranda dažniausiai gydymo pradžioje ir daugeliu atvejų praeina savaime. su metforminu susijusios nepageidaujamos reakcijos yra metalo skonis (dažnas); pieno rūgšties acidozė, kepenų funkcijos sutrikimai, hepatitas, dilgėlinė, eritema ir niežulys (labai reti). Ilgalaikis gydymas metforminu buvo susijęs su vitamino B12 absorbcijos sumažėjimu, kuris labai retai gali sukelti kliniškai reikšmingą vitamino B12 trūkumą (pvz., megaloblastinę anemiją). Dažnio kategorijos pagrįstos informacija, pateikta Europos Sąjungoje esančioje metformino preparato charakteristikų santraukoje.

TECOS širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas

Sitagliptino (TECOS) tyrime, kuriame buvo įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos rezultatai, dalyvavo 7 332 pacientai, gydomi 100 mg sitagliptinu per parą (arba 50 mg per parą, jei pradinė eGFR buvo ≥ 30, o HbA1c ir CV rizikos veiksniai. L "Bendras sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis sitagliptinu gydytiems pacientams buvo panašus į placebą vartojusių pacientų.

Ketinant gydyti populiaciją tarp pacientų, kurie iš pradžių vartojo insuliną ir (arba) sulfonilkarbamido darinius, sunkios hipoglikemijos dažnis buvo 2,7% pacientų, gydytų sitagliptinu, ir 2,5% pacientų, vartojusių placebą; tarp pacientų, kurie pradžioje naudojant insuliną ir (arba) sulfonilkarbamido darinius, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydomiems pacientams buvo 1,0%, o placebui - 0,7%. Sitagliptinu gydytų pacientų patvirtintų pankreatito diagnozių dažnis buvo 0,3%, o placebu gydytų pacientų - 0,2%.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, atsiradusias po vaistinio preparato registravimo, nes tai leidžia nuolat stebėti vaisto naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistų prašoma pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas per Italijos vaistų agentūrą. , svetainė: www.agenziafarmaco.gov.it/it/responsabili.

04.9 Perdozavimas -

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų su sveikais tiriamaisiais metu buvo skiriamos vienkartinės iki 800 mg sitagliptino dozės. Vieno tyrimo metu, vartojant 800 mg sitagliptino dozę, pastebėtas minimalus QTc padidėjimas, kuris nebuvo laikomas kliniškai reikšmingu. Klinikinių tyrimų metu patirties su didesnėmis nei 800 mg dozėmis nėra. I fazės daugkartinių dozių tyrimų metu nebuvo nustatyta jokių nepageidaujamų klinikinių reakcijų, susijusių su sitagliptino dozėmis iki 600 mg per parą 10 dienų ir 400 mg per parą iki 28 dienų.

Didelis metformino perdozavimas (arba kartu esantys pieno rūgšties acidozės rizikos veiksniai) gali sukelti pieno rūgšties acidozę, kuri yra neatidėliotina medicinos pagalba ir kurią reikia gydyti ligoninėje. Hemodializė yra efektyviausias būdas pašalinti laktatą ir metforminą.

Klinikinių tyrimų metu maždaug 13,5% dozės buvo pašalinta per 3-4 valandų hemodializės seansą. Gali būti svarstoma ilgalaikė hemodializė, jei tai laikoma kliniškai tinkama.Sitagliptino dializė atliekant peritoninę dializę nežinoma.

Perdozavus, tikslinga naudoti įprastas palaikomąsias priemones, pavyzdžiui, pašalinti neabsorbuotą medžiagą iš virškinimo trakto, naudojant klinikinę stebėseną (įskaitant elektrokardiografiją) ir prireikus pradėti palaikomąją priežiūrą.

05.0 FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

05.1 "Farmakodinaminės savybės -

Farmakoterapinė grupė: vaistai nuo diabeto, geriamųjų hipoglikeminių vaistų deriniai.

ATC kodas: A10BD07.

Janumet yra „dviejų antihiperglikeminių vaistų, turinčių papildomą veikimo mechanizmą, derinys“, skirtas pagerinti glikemijos kontrolę pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu: sitagliptino fosfatas, dipeptidilpeptidazės 4 (DPP-4) inhibitorius ir metformino hidrochloridas, priklausantis biguanidų klasei. .

Sitagliptinas

Veiksmo mechanizmas

Sitagliptino fosfatas yra peroraliai aktyvus, stiprus ir labai selektyvus fermento dipeptidilpeptidazės 4 (DPP-4) inhibitorius, skirtas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti. DPP-4 inhibitoriai yra vaistų grupė, kuri veikia didindama inkretino kiekį: slopindamas fermentą DPP-4, sitagliptinas padidina dviejų žinomų inkretino grupės aktyvių hormonų-į gliukagoną panašaus peptido-1 (GLP-1) ir nuo gliukozės priklausomo insulinotropinio polipeptido (GIP)-kiekį. Incretinai yra endogeninės sistemos dalis, dalyvaujanti fiziologiniame gliukozės homeostazės reguliavime. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus arba padidėjęs, GLP-1 ir GIP padidina insulino sintezę ir išsiskyrimą iš kasos beta ląstelių. Mažėja GLP-1. Be to, gliukagonas sekrecija per alfa kasos ląsteles, kai sumažėja gliukozės gamyba kepenyse. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra mažas, insulino išsiskyrimas nepadidėja ir gliukagono sekrecija nėra slopinama. Sitagliptinas yra stiprus ir labai selektyvus fermento DPP-4 inhibitorius ir neslopina aktyvumo Sitagliptino cheminė struktūra ir farmakologinis poveikis skiriasi nuo GLP-1 analogų, insulino, sulfonilkarbamido darinių ar meglitinidų, biguanidų, peroksisomų proliferatoriaus aktyvuotų gama receptorių agonistų (PPARγ), alfa -gliukozidazės inhibitoriai ir amilino analogai.

Dviejų dienų tyrime, kuriame dalyvavo sveiki asmenys, vien sitagliptinas padidino aktyvios GLP-1 koncentraciją, o vien metforminas padidino aktyviąją ir bendrą GLP-1 koncentraciją panašiai. Kartu vartojamas sitagliptinas ir metforminas turėjo papildomą poveikį aktyviai GLP-1 koncentracijai. Sitagliptinas, bet ne metforminas, padidino aktyvios GIP koncentraciją.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Apskritai sitagliptinas pagerino glikemijos kontrolę, kai jis buvo vartojamas atskirai arba kartu.

Klinikinių tyrimų metu vien sitagliptinas pagerino glikemijos kontrolę, žymiai sumažino hemoglobino A1c (HbA1c) ir gliukozės kiekį nevalgius bei po valgio.

Gliukozės koncentracija plazmoje nevalgius (FPG) sumažėjo 3 savaites, kai buvo atliktas pirmasis FPG matavimas. Sitagliptinu gydytų pacientų hipoglikemijos dažnis buvo panašus į placebą, o gydant sitagliptinu kūno svoris nepadidėjo.

Pagerėjo beta ląstelių funkcijos pakaitiniai žymenys, įskaitant HOMA-β (homeostazės modelio įvertinimas-β), proinsulino / insulino santykis ir beta ląstelių atsako į valgymo toleravimo testus, dažnai imant mėginius, pagerėjimas.

Sitagliptino ir metformino derinio tyrimai

24 savaites trukusiame placebu kontroliuojamame tyrime, kuriame buvo vertinamas 100 mg sitagliptino pridėjimo vieną kartą per parą veiksmingumas ir saugumas prie nuolatinio gydymo metforminu, sitagliptino glikemijos rodikliai žymiai pagerėjo, palyginti su placebu. Sitagliptinu gydytų pacientų kūno svorio pokytis, palyginti su pradiniu, buvo panašus kaip ir placebą vartojusių pacientų. Šiame tyrime buvo panašus hipoglikemijos dažnis pacientams, gydytiems sitagliptinu ar placebu.

24 savaičių trukmės placebu kontroliuojamo pradinio faktoriaus tyrimo metu 50 mg sitagliptino du kartus per parą kartu su metforminu (500 mg arba 1000 mg du kartus per parą) žymiai pagerėjo glikemijos rodikliai, palyginti su abiem monoterapijomis. Kartu vartojant sitagliptiną ir metforminą, kūno svoris sumažėjo panašiai, kaip ir vartojant vien metforminą arba placebą; Pacientų, vartojančių vien sitagliptiną, nepakito nuo pradinio lygio. Hipoglikemijos dažnis tarp gydymo grupių buvo panašus.

Tyrimas su sitagliptinu kartu su metforminu ir sulfonilkarbamidu

24 savaičių placebu kontroliuojamas tyrimas buvo skirtas įvertinti sitagliptino (100 mg vieną kartą per parą), pridėto prie glimepirido (atskirai arba kartu su metforminu), veiksmingumą ir saugumą. Sitagliptino pridėjimas prie glimepirido ir metformino žymiai pagerino glikemijos parametrus . Pacientų, gydytų sitagliptinu, kūno svoris šiek tiek padidėjo (+1,1 kg), palyginti su pacientais, gydytais placebu.

Tyrimas su sitagliptinu kartu su metforminu ir PPARγ agonistu

26 savaičių placebu kontroliuojamas tyrimas buvo skirtas įvertinti sitagliptino (100 mg vieną kartą per parą), pridėto prie pioglitazono ir metformino derinio, veiksmingumą ir saugumą. Pridėjus sitagliptino prie pioglitazono ir metformino, žymiai pagerėjo glikemijos parametrai. Sitagliptinu ir placebu gydytų pacientų kūno masės pokytis, lyginant su pradiniu, buvo panašus. Hipoglikemijos dažnis taip pat buvo panašus pacientams, gydytiems placebu. pacientai, gydomi sitagliptinu arba placebu.

Tyrimas su sitagliptinu kartu su metforminu ir insulinu

24 savaičių placebu kontroliuojamas tyrimas buvo skirtas įvertinti sitagliptino (100 mg vieną kartą per parą), pridėto prie insulino (pastovios dozės mažiausiai 10 savaičių), veiksmingumą ir saugumą kartu su metforminu (ne mažiau kaip 1500 mg) arba be jo. Pacientams, vartojantiems iš anksto sumaišytą insuliną, vidutinė paros dozė buvo 70,9 V / per dieną.Pacientams, vartojantiems nemaišytą (vidutinio ir ilgo veikimo) insuliną, vidutinė paros dozė buvo 44,3 V per parą. 2 lentelėje pateikti 73% pacientų, vartojusių metforminą, duomenys. Sitagliptino pridėjimas prie insulino žymiai pagerino glikemijos parametrus. Nė vienoje grupėje reikšmingų kūno svorio pokyčių, palyginti su pradiniu, nepastebėta.

2 lentelė. Sitagliptino kombinuoto gydymo HbA1c rezultatai e

placebu kontroliuojamas metforminas *

Studija Vidutinis pradinis HbA1c (%) Vidutinis HbA1c pokytis nuo pradinio lygio (%) Placebu ištaisytas vidutinis HbA1c pokytis (%) (95% PI) Sitagliptinas 100 mg vieną kartą per parą pridedamas prie vykstančio gydymo metforminu || (N = 453) 8,0 -0,7† -0,7†,‡ (-0,8, -0,5) 100 mg sitagliptino vieną kartą per parą pridedama prie gydymo glimepiridu + metforminu || (N = 115) 8,3 -0,6† -0,9†,‡ (-1,1, -0,7) 100 mg sitagliptino kartą per parą pridedama prie pioglitazono ir metformino terapijos ¶ (N = 152) 8,8 -1,2† -0,7†,‡ (-1,0, -0,5) 100 mg sitagliptino vieną kartą per parą pridedama prie vykstančio insulino ir metformino terapijos || (N = 223) 8,7 -0,7§ -0,5§,‡ (-0,7, -0,4) Pradinė terapija (du kartus per parą) ||: 50 mg sitagliptino + 500 mg metformino (N = 183) 8,8 -1,4† -1,6†,‡ (-1,8, -1,3) Pradinė terapija (du kartus per parą) ||: 50 mg sitagliptino + 1000 mg metformino (N = 178) 8,8 -1,9† -2,1†,‡ (-2,3, -1,8)

* Visi pacientai buvo gydomi (ketinimo gydyti analizė).

† Mažiausių kvadratų vidurkis, pakoreguotas atsižvelgiant į ankstesnę antihiperglikeminę terapiją ir pradinę vertę.

‡ p

|| HbA1c (%) 24 savaitę.

¶ HbA1c (%) 26 savaitę.

§ Mažiausių kvadratų reikšmės, pritaikytos insulino vartojimui 1 apsilankymo metu [iš anksto sumaišytas su nemaišytu (vidutinio ar ilgo veikimo)] ir pradinis.

52 savaičių trukmės tyrime, kuriame buvo lyginamas 100 mg sitagliptino vieną kartą per parą arba glipizido (sulfonilkarbamido darinio) pridėjimo veiksmingumas ir saugumas pacientams, kurių metformino monoterapija nepakankamai kontroliuoja glikemiją, sitagliptinas buvo panašus į glipizidą mažinant HbA1c. (-0,7% vidutinis pokytis nuo iki 52 savaitės, kai abiejų grupių HbA1c pradinė vertė buvo maždaug 7,5%.) Vidutinė glipizido dozė, vartojama lyginamojoje grupėje, buvo 10 mg per parą, maždaug 40% pacientų, kuriems viso tyrimo metu reikėjo ≤ 5 mg per parą glipizido dozės Sitagliptino grupės pacientai dėl veiksmingumo stokos dažniau nutraukė gydymą nei glipizido grupėje. Sitagliptino vartojimas reikšmingai sumažino kūno svorį nuo pradinio lygio (-1,5 kg), palyginti su reikšmingu svorio padidėjimu pacientams, vartojantiems glipizidą ( +1,1 kg). tyrime, proinsulino ir insulino santykis, insulino sintezės ir išsiskyrimo efektyvumo žymuo, pagerėjo vartojant sitagliptiną ir pablogėjo gydant glipizidu. Hipoglikemijos dažnis sitagliptino grupėje (4,9%) buvo žymiai mažesnis nei glipizido grupėje (32,0%).

24 savaičių placebu kontroliuojamas tyrimas, kuriame dalyvavo 660 pacientų, buvo skirtas sitagliptino (100 mg vieną kartą per parą), vartojamo kartu su insulinu glarginu arba kartu su metforminu (ne mažiau kaip 1 500 mg), veiksmingumui ir saugumui įvertinti, taupant insuliną. Tarp pacientų, vartojusių metforminą, pradinė HbA1c koncentracija buvo 8,70%, o pradinė insulino dozė - 37 TV per parą. Pacientams buvo nurodyta titruoti insulino glargino dozę pagal gliukozės kiekį nevalgius, išmatuotą piršto lazdele. Tarp pacientų, vartojusių metforminą, 24 savaitę insulino paros dozė padidėjo 19 TV per parą sitagliptinu gydytiems pacientams ir 24 TV per parą pacientams, gydytiems placebu. Sitagliptinu, metforminu ir insulinu gydomiems pacientams sumažėjo HbA1c -1,35%, palyginti su -0,90% pacientų, gydytų placebu, metforminu ir insulinu, skirtumas -0,45% [95% PI: -0,62, -0,29]. Hipoglikemijos dažnis buvo 24,9% pacientų, gydytų sitagliptinu, metforminu ir insulino ir 37,8% pacientų, gydytų placebu, metforminu ir insulinu. Skirtumą daugiausia lėmė didesnis procentas pacientų placebo grupėje, kuriems pasireiškė 3 ar daugiau hipoglikemijos epizodų (9,1 ir 19,8%). Sunkios hipoglikemijos dažnis nesiskyrė.

Metforminas

Veiksmo mechanizmas

Metforminas yra biguanidas, turintis antihiperglikeminį poveikį, mažinantis bazinį ir po valgio gliukozės kiekį plazmoje. Jis neskatina insulino sekrecijos, todėl nesukelia hipoglikemijos.

Metforminas gali veikti trimis mechanizmais:

- sumažina gliukozės gamybą kepenyse, slopindama gliukoneogenezę ir glikogenolizę

- raumenyse, šiek tiek padidindamas jautrumą insulinui, pagerindamas periferinio gliukozės pasisavinimą ir jo panaudojimą

- lėtina gliukozės absorbciją žarnyne.

Metforminas skatina glikogeno sintezę ląstelėse, veikdamas glikogeno sintazę. Metforminas padidina tam tikrų tipų membraninių gliukozės transporterių (GLUT-1 ir GLUT-4) transportavimo pajėgumą.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Žmonėms, nepaisant poveikio gliukozės kiekiui kraujyje, metforminas teigiamai veikia lipidų apykaitą. Šis poveikis buvo įrodytas gydomosiomis dozėmis vidutinio ir ilgo trukmės kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu: metforminas sumažina bendrojo cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį .

Būsimas atsitiktinių imčių UKPDS tyrimas parodė ilgalaikę intensyvios glikemijos kontrolės naudą sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Rezultatų analizė antsvorio turintiems pacientams, gydytiems metforminu vien tik nesilaikant dietos, parodė:

-reikšmingai sumažinti bet kokią su diabetu susijusių komplikacijų riziką metformino gydymo grupėje (29,8 įvykio / 1000 paciento metų) prieš vien dieta (43,3 įvykio / 1000 paciento metų), p = 0,0023, t prieš kombinuoto gydymo sulfonilkarbamido ir insulino monoterapijos grupėmis (40,1 įvykio / 1 000 paciento metų), p = 0,0034-reikšmingai sumažėja absoliučios bet kokios rūšies su diabetu susijusios mirties rizikos: metformino 7,5 atvejo / 1 000 paciento metų, vien dieta 12,7 įvykių / 1000 paciento metų, p = 0,017

- žymiai sumažėjo absoliutaus bendro mirtingumo rizika: metforminas 13,5 įvykio / 1000 paciento metų prieš vien dieta-20,6 įvykio per 1000 paciento metų (p = 0,011), palyginti su kombinuoto gydymo sulfonilkarbamido ir insulino monoterapija grupėmis-18,9 įvykio / 1000 paciento metų (p = 0,021)

-reikšmingai sumažėjo absoliuti miokardo infarkto rizika: metforminas 11 įvykių / 1000 paciento metų, vien dieta 18 įvykių / 1000 paciento metų (p = 0,01).

TECOS buvo atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame dalyvavo 14 671 pacientas, ketinantis gydyti populiaciją, kurios HbA1c reikšmės svyravo nuo ≥ 6,5 iki 8,0%, o nustatyta širdies liga buvo gydoma 100 mg sitagliptinu (7 332) per parą (arba 50 mg per parą, eGFR buvo ≥ 30 e

Tyrimo metu bendras apskaičiuotas vidutinis (SD) HbA1c skirtumas tarp sitagliptino ir placebo grupių buvo 0,29%, 95% PI (-0,32, -0,27); p

Pirminė širdies ir kraujagyslių sistemos baigtis buvo ankstyvos mirties nuo širdies ir kraujagyslių sistemos, nemirtino miokardo infarkto, nemirtino insulto ar hospitalizavimo dėl nestabilios krūtinės anginos sudėtinė dalis. Antrinės širdies ir kraujagyslių sistemos baigtys buvo ankstyva širdies ir kraujagyslių sistemos mirtis, nemirtinas miokardo infarktas arba mirtinas insultas; atskirų sudėtinės pirminės baigties sudedamųjų dalių atsiradimas; mirtis dėl bet kokios priežasties; ir stacionarinio hospitalizavimo dėl stazinio širdies nepakankamumo.

Vidutiniškai po trejų metų stebėjimo sitagliptinas, pridedamas prie įprastai vartojamo gydymo, nepadidino didelių nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių reiškinių ar hospitalizavimo dėl širdies nepakankamumo rizikos, palyginti su terapija, paprastai vartojama be sitagliptino pacientams, sergantiems cukriniu diabetu. 2 (3 lentelė).

3 lentelė. Sudėtinių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ir pagrindinių antrinių rezultatų rodikliai

100 mg sitagliptino Placebas Pavojaus santykis (95% PI) P vertė † N (%) Sergamumo rodiklis 100 paciento metų * N (%) Sergamumo rodiklis 100 paciento metų * Analizė ketinimo gydyti populiacijoje Ligonių skaičius 7.332 7.339 0,98 (0,89-1,08) Pirminė sudėtinė baigtis (širdies ir kraujagyslių mirtis, nemirtinas miokardo infarktas, nemirtinas insultas arba hospitalizavimas dėl nestabilios krūtinės anginos) 839 4,1 851 4,2 Sudėtinė antrinė baigtis (širdies ir kraujagyslių mirtis, nemirtinas miokardo infarktas ar nemirtinas insultas) 745 3,6 746 3,6 0,99 (0,89-1,10) Antrinis rezultatas Širdies ir kraujagyslių mirtis 380 1,7 366 1,7 1,03 (0,89-1,19) 0,711 Visi miokardo infarktai (mirtini ir nemirtini) 300 1,4 316 1,5 0,95 (0,81-1,11) 0,487 Visi smūgiai (mirtini ir nemirtini) 178 0,8 183 0,9 0,97 (0,79-1,19) 0,760 Ligoninė dėl nestabilios krūtinės anginos 116 0,5 129 0,6 0,90 (0,70-1,16) 0,419 Mirtis dėl bet kokios priežasties 547 2,5 537 2,5 1,01 (0,90-1,14) 0,875 Ligoninė dėl širdies nepakankamumo. 228 1,1 229 1,1 1,00 (0,83-1,20) 0,983

* Sergamumo rodiklis 100 paciento metų yra apskaičiuojamas kaip 100 × (bendras pacientų, kuriems pasireiškė ≥ 1 įvykis, skaičius tinkamo poveikio laikotarpiu per visus paciento stebėjimo metus).

† Remiantis regioniniu požiūriu stratifikuotu Cox modeliu. Sudėtinių parametrų atveju p reikšmė atitinka ne prastesnio lygio testą, įrodantį, kad pavojaus santykis yra mažesnis nei 1,3. Visų kitų parametrų atveju p reikšmė atitinka rizikos santykių skirtumų testą.

Of Širdies nepakankamumo hospitalizavimo analizė buvo pakoreguota atsižvelgiant į anamnezės širdies nepakankamumo istoriją pradžioje.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti Janumet tyrimų su visais 2 tipo cukriniu diabetu vaikų populiacijos pogrupiais rezultatus (informaciją apie vartojimą vaikams žr. 4.2 skyriuje).

05.2 "Farmakokinetinės savybės -

Janumet

Bioekvivalentiškumo tyrimas, atliktas sveikiems žmonėms, parodė, kad Janumet derinio tabletės (sitagliptinas / metformino hidrochloridas) yra biologiškai ekvivalentiškos kartu vartojamoms vienkartinėms sitagliptino fosfato ir metformino hidrochlorido tabletėms.

Žemiau pateikiamos atskirų Janumet veikliųjų medžiagų farmakokinetinės savybės.

Sitagliptinas

Absorbcija

Išgėrus 100 mg dozę sveikiems asmenims, sitagliptinas greitai absorbuojamas, o didžiausia koncentracija plazmoje (Tmax mediana) yra 1–4 valandos po dozės, vidutinė sitagliptino AUC plazmoje buvo 8. 52 mcM • dabar Cmax buvo 950 nM Absoliutus sitagliptino biologinis prieinamumas yra maždaug 87%. Kadangi kartu su sitagliptinu vartojamas riebus maistas neturėjo įtakos farmakokinetikai, sitagliptiną galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

Sitagliptino AUC plazmoje padidėjo proporcingai dozei. Cmax ir C24h proporcingumas dozei nebuvo nustatytas (Cmax padidėjo daugiau nei proporcingas dozei, o C24h padidėjo mažesniu mastu. Atsižvelgiant į dozės proporcingumą).

Paskirstymas

Vidutinis pusiausvyrinės pasiskirstymo tūris sveikiems tiriamiesiems išgėrus vieną 100 mg sitagliptino dozę į veną yra maždaug 198 litrai. Sitagliptino dalis, grįžtamai susijungusi su plazmos baltymais, yra maža (38%).

Biotransformacija

Sitagliptinas nepakitęs pašalinamas daugiausia su šlapimu, o metabolizmas yra nedidelis metabolizmo kelias. Maždaug 79% sitagliptino išsiskiria nepakitęs su šlapimu.

Išgėrus [14C] sitagliptino dozę, maždaug 16% radioaktyvumo išsiskyrė kaip sitagliptino metabolitai. Nustatyti 6 sitagliptino metabolitų pėdsakai, kurie neturėtų prisidėti prie sitagliptino DPP-4 slopinančio aktyvumo plazmoje. in vitro nurodė, kad fermentas, pirmiausia atsakingas už ribotą sitagliptino metabolizmą, yra CYP3A4, kartu dalyvaujant CYP2C8.

Duomenys in vitro parodė, kad sitagliptinas nėra CYP izofermentų CYP3A4, 2C8, 2C9, 2D6, 1A2, 2C19 arba 2B6 inhibitorius ir nėra CYP3A4 ir CYP1A2 induktorius.

Eliminavimas

Išgėrus vieną [14C] sitagliptino dozę per ossveikų asmenų, maždaug 100%suleisto radioaktyvumo buvo pašalinta su išmatomis (13%) arba šlapimu (87%) per vieną savaitę po vartojimo. Tariamasis galutinis t1 / 2 po 100 mg sitagliptino dozės per os buvo apie 12,4 val. Vartojant kartotines dozes, sitagliptinas kaupiasi tik minimaliai. Inkstų klirensas buvo maždaug 350 ml / min.

Sitagliptinas pašalinamas pirmiausia Sitagliptinas yra žmogaus organinių anijonų transporterio 3 (hOAT-3) substratas, kuris gali būti susijęs su sitagliptino pašalinimu pro inkstus. Klinikinė hOAT-3 reikšmė sitagliptino transportavimui nenustatyta. Sitagliptinas taip pat yra p-glikoproteino substratas, kuris taip pat gali prisidėti prie sitagliptino pašalinimo pro inkstus. Tačiau ciklosporinas, p-glikoproteino inhibitorius, nesumažino sitagliptino inkstų klirenso. OCT2 arba OAT1 arba PEPT1 / 2 transporteriai. In vitro, sitagliptinas neslopino OAT3 (IC50 = 160 mcM) ar p-glikoproteino (iki 250 mcM) transportavimo, esant terapiškai svarbiai koncentracijai plazmoje. Klinikinio tyrimo metu sitagliptinas turėjo ribotą poveikį digoksino koncentracijai plazmoje, o tai rodo, kad sitagliptinas gali būti silpnas p-glikoproteino inhibitorius.

Ligonių charakteristikos

Sveikų asmenų ir 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų sitagliptino farmakokinetika paprastai buvo panaši.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Atviras vienos dozės tyrimas buvo atliktas siekiant įvertinti sumažintos sitagliptino dozės (50 mg) farmakokinetiką pacientams, sergantiems įvairaus laipsnio lėtiniu inkstų funkcijos sutrikimu, lyginant su sveikais kontroliniais asmenimis. Tyrime dalyvavo pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi pagal kreatinino klirensą kaip lengvas (nuo 50 iki

Pacientams, kuriems buvo lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, kliniškai reikšmingai nepadidėjo sitagliptino koncentracija plazmoje, palyginti su sveikomis kontrolinėmis grupėmis. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, sitagliptino AUC padidėjo maždaug 2 kartus, o pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ir ESRD, kuriems atliekama hemodializė,-maždaug 4 kartus. Sitagliptinas buvo ribotai pašalintas hemodializės būdu (13,5% per 3–4 valandų hemodializės seansą, prasidedantį praėjus 4 valandoms po dozės).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh rodiklis ≤ 9), sitagliptino dozės koreguoti nereikia. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh rodiklis> 9), klinikinės patirties nėra, tačiau kadangi sitagliptinas daugiausia pašalinamas per inkstus, sunkus kepenų funkcijos sutrikimas neturėtų paveikti sitagliptino farmakokinetikos.

Vyresnio amžiaus piliečiai

Dozės koreguoti nereikia atsižvelgiant į amžių. Remiantis I ir II fazės populiacijos farmakokinetikos analizės duomenimis, amžius kliniškai reikšmingos įtakos sitagliptino farmakokinetikai neturėjo. Senyviems žmonėms (65–80 metų) koncentracija plazmoje buvo maždaug 19% didesnė sitagliptino, nei jauniems žmonėms.

Vaikų populiacija

Sitagliptino tyrimų su vaikais neatlikta.

Kitos pacientų savybės

Dozės koreguoti nereikia, atsižvelgiant į lytį, tautybę ar kūno masės indeksą (KMI). Šios savybės kliniškai reikšmingo poveikio sitagliptino farmakokinetikai neturėjo, remiantis I fazės sudėtinės farmakokinetinės analizės duomenimis ir I ir II fazės populiacijos farmakokinetinės analizės duomenimis.

Metforminas

Absorbcija

Išgėrus metformino, T pasiekiama per 2,5 val. Sveikiems asmenims absoliutus biologinis 500 mg metformino tablečių prieinamumas yra maždaug 50–60%. Išgėrus išgertos neabsorbuotos frakcijos buvo 20-30%.

Išgerto metformino absorbcija yra prisotinama ir neišsami, manoma, kad metformino absorbcijos farmakokinetika yra nelinijinė. Pastovios koncentracijos plazmoje koncentracija pasiekiama per 24–48 valandas ir paprastai yra mažesnė nei 1 mcg / ml, vartojant įprastas metformino dozes ir dozavimo grafikus. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu didžiausia metformino koncentracija plazmoje (Cmax) neviršijo 5 mcg / ml, net ir vartojant didžiausias dozes.

Maistas sumažina metformino absorbciją ir šiek tiek sulėtina. Išgėrus 850 mg dozę, didžiausia koncentracija plazmoje sumažėjo 40%, AUC sumažėjo 25%, o laikas iki didžiausios koncentracijos plazmoje pailgėjo 35 minutėmis. Klinikinė šio sumažėjimo reikšmė nežinoma.

Paskirstymas

Baltymų surišimas yra nereikšmingas. Metforminas suskaido raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Kraujo smailė yra mažesnė už plazmos smailę ir pasiekiama maždaug tuo pačiu metu. Raudonieji kraujo kūneliai greičiausiai yra antrinis pasiskirstymo skyrius. Vidutinis pasiskirstymo tūris svyravo nuo 63 iki 276 l.

Biotransformacija

Metforminas nepakitęs išsiskiria su šlapimu. Žmonėms metabolitų nenustatyta.

Eliminavimas

Metformino inkstų klirensas yra> 400 ml / min., O tai rodo, kad metforminas pašalinamas glomerulų filtracijos ir kanalėlių sekrecijos būdu. Išgertos dozės tariamas galutinis pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 6,5 valandos. Kai yra inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų klirensas mažėja proporcingai kreatinino slėgiui, todėl pailgėja pusinės eliminacijos laikas, todėl padidėja jo koncentracija plazmoje metformino.

05.3 Ikiklinikinių saugumo duomenys -

Janumet tyrimų su gyvūnais neatlikta.

Per 16 savaičių trukmės tyrimus, kuriuose šunys buvo gydomi vien metforminu arba metformino ir sitagliptino deriniu, papildomo toksiškumo nepastebėta taikant kombinuotą gydymą. Šiuose tyrimuose nenustatytas poveikio lygis (NOEL) buvo pastebėtas, kai sitagliptino ekspozicija buvo maždaug 6 kartus didesnė už ekspoziciją žmogui, o metformino ekspozicija - maždaug 2,5 karto didesnė už žmogaus.

Šie duomenys gauti iš tyrimų, atliktų su sitagliptinu arba metforminu atskirai.

Sitagliptinas

Toksinis poveikis inkstams ir kepenims buvo pastebėtas graužikams, kai sisteminė ekspozicija buvo 58 kartus didesnė už ekspoziciją žmonėms, o poveikio nesukeliantis lygis buvo 19 kartų didesnis už ekspoziciją žmonėms. Žiurkėms, esant ekspozicijos lygiui, kuris 67 kartus viršijo klinikinę ekspoziciją žmogui, buvo pastebėti smilkiniai. šio reiškinio neveiksmingumo lygis buvo 58 kartus didesnis, remiantis 14 savaičių trukmės tyrimu su žiurkėmis. Šių duomenų reikšmė žmonėms nežinoma. Šunims buvo pastebėti trumpalaikiai, su gydymu susiję fiziniai požymiai, kai ekspozicija buvo maždaug 23 kartus didesnė už klinikinę ekspoziciją, o kai kurie iš jų rodo toksiškumą nervams, pvz., Kvėpavimas atvira burna., Seilėtekis, balta spalva. putojanti vėmimas, ataksija, drebulys, sumažėjęs aktyvumas ir (arba) sulenkta laikysena. Vartojant dozes, kurios yra maždaug 23 kartus didesnės už sisteminę ekspoziciją žmonėms, taip pat buvo pastebėta labai lengva ar lengva skeleto raumenų degeneracija.

Ikiklinikinių tyrimų metu sitagliptinas genotoksinio poveikio neparodė. Sitagliptinas pelėms nebuvo kancerogeninis. Žiurkėms padidėjo kepenų adenomų ir karcinomų dažnis, kai sisteminė ekspozicija buvo lygi 58 kartus didesnė už ekspoziciją žmonėms. Kadangi toksinis poveikis kepenims buvo susijęs su žiurkių kepenų vėžio sukėlimu, šis kepenų navikų padidėjimas žiurkėms gali atsirasti dėl lėtinio toksiškumo kepenims, pasireiškiančio vartojant šias dideles dozes.

Dėl didelės saugumo ribos (19 kartų šiame lygyje be jokio poveikio) šie neoplastiniai pažeidimai nelaikomi svarbiais žmogaus poveikio sąlygoms.

Žiurkių patinams ir patelėms, gydytoms sitagliptinu prieš poravimąsi ir jo metu, nepastebėta jokio su gydymu susijusio neigiamo poveikio vaisingumui.

Prieš ir po gimdymo vystymosi tyrimuose su žiurkėmis sitagliptinas nepageidaujamo poveikio neparodė.

Toksiškumo reprodukcijai tyrimai parodė, kad žiurkių palikuonims šiek tiek padidėjo su gydymu susijęs vaisiaus šonkaulių apsigimimų (nėra, hipoplastinių ir banguotų šonkaulių) dažnis, kai sisteminė ekspozicija buvo 29 kartus didesnė už ekspoziciją žmonėms. Toksiškumas motinoms buvo pastebėtas triušiams, kai ekspozicija buvo didesnė nei 29 kartus didesnė už ekspoziciją žmonėms. Žindomų žiurkių piene daug sitagliptino išsiskiria (pieno ir plazmos santykis: 4: 1).

Metforminas

Įprastų farmakologinių saugumo tyrimų, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksiškumo reprodukcijai ikiklinikinių duomenų, susijusių su metforminu, nerodo jokios ypatingos rizikos žmogui.

06.0 FARMACINĖ INFORMACIJA -

06.1 Pagalbinės medžiagos

Planšetės šerdis

mikrokristalinė celiuliozė (E460),

povidonas K29 / 32 (E1201),

natrio laurilsulfatas,

natrio stearilo fumaratas.

Tabletės danga

polivinilo alkoholis,

makrogolis 3350,

talkas (E553b),

titano dioksidas (E171),

raudonasis geležies oksidas (E172),

juodasis geležies oksidas (E172).

06.2 Nesuderinamumas "-

Nėra svarbus.

06.3 Galiojimo laikas "-

2 metai.

06.4 Specialios laikymo sąlygos -

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 ° C temperatūroje.

06.5 Pirminės pakuotės pobūdis ir pakuotės turinys -

Nepermatomos lizdinės plokštelės (PVC / PE / PVDC ir aliuminio).

Pakuotėje yra 14, 28, 56, 60, 112, 168, 180, 196 plėvele dengtų tablečių, sudėtinėse pakuotėse yra 196 (2 pakuotės po 98) ir 168 (2 pakuotės po 84) plėvele dengtų tablečių. Pakuotėje yra 50 x 1 plėvele dengtų tablečių perforuotose vienadozėse lizdinėse plokštelėse.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

06.6 Naudojimo ir naudojimo instrukcijos -

Nepanaudotą vaistą ir jo atliekas reikia sunaikinti laikantis vietinių taisyklių.

07.0 RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS -

„Merck Sharp & Dohme Ltd.“

Hertfordo kelias, Hoddesdonas

Hertfordšyras EN11 9BU

JK

08.0 RINKODAROS TEISĖS NUMERIS -

EU/1/08/455/001

038672010

EU/1/08/455/002

038672022

EU/1/08/455/003

038672034

EU/1/08/455/004

038672046

EU/1/08/455/005

038672059

EU/1/08/455/006

038672061

EU/1/08/455/007

038672073

EU/1/08/455/015

EU/1/08/455/017

038672174

EU/1/08/455/019

038672198

EU/1/08/455/020

038672200

09.0 RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO AR PATVIRTINIMO DATA

Registravimo data: 2008 m. Liepos 16 d

Paskutinio atnaujinimo data: 2013 m. Kovo 13 d

10.0 TEKSTO PERŽIŪROS DATA -

2016 m. Gruodžio 12 d

11.0 RADIOFARMACINIŲ VAISTŲ VISIŠKAI VIDINIO RADIACIJOS Dozimetrijos duomenys -

12.0 RADIJO NARKOTIKAI, KITOS IŠSAMIOS NUOSTATŲ PARUOŠIMO IR KOKYBĖS KONTROLĖS INSTRUKCIJOS -

none:  dietos svorio metimui kaulų sveikata konditerijos gaminiai